Korsaras – baletas žiūrovams, ieškantiems teatre stebuklo... Jeigu pakilus uždangai pratrūkstate plojimais vos išvydę scenoje saulės užlietą turgaus aikštę, jeigu rietuvės butaforinių kriaušių ir persikų jums džiugina akį ir prašosi į burną, jeigu negalite atsigėrėti neįtikėtinais, akinamai žėrinčiais kostiumais vilkinčių pašų, eunuchų, vergių ir korsarų jaudinamai naivia pantomima, o laivo katastrofa scenoje jus jaudina labiau nei pranešimas apie tai televizijos žiniose, – šis baletas jums.

Tai tikrasis didysis baletas, kuriame gausu masinių šokių, o primabaleriną scenoje regime beveik visą spektaklį. Ir nors šis baletas gerokai nutolęs nuo savo literatūrinio šaltinio – George’o Byrono (1788–1824) poemos, parašytos 1814 m., – jame pasakojama romantinio žanro istorija žavi ne mažiau nei Karibų jūros piratai.