Statydama spektaklį dar niekada nesijaučiau taip įsipareigojusi ir kartu pakiliai: juk Lietuvoje užgimusi Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istorija – neišgalvota, graudi ir prieštaringai vertinama. Niekas tiksliai nežino visų šios istorijos aplinkybių, metraščiuose išlikusios tik nuotrupos, todėl turėjau tam tikrą kūrybos laisvę. Veiksmas perkeltas į abstraktų scenovaizdį, veikėjai vilki stilizuotus, epochinius kostiumus. Truputį idealizuodama šią meilę, šiek tiek savaip interpretuodama faktus – remdamasi Lietuvos istorikų vertinimais ir savo moteriška intuicija, kuriu gyvą teatrinįreginį. Man svarbu ne moderni spektaklio forma, o pats veiksmas, pasakojantis apie žmonių likimus. (Choreografė Anželika Cholina)