„Įsivaizduok, sėdžiu jaukioje kavinukėje ant Dunojaus kranto ir žiūrinėju retro nuotraukas… Reikėtų sukurti baletą pagal Johanno Strausso muziką: kuo mažiau depresijos, o kuo daugiau ironijos ir žaismės,“ – tokį laiškelį atsiuntė dailininkas Viačeslavas Okunevas baletmeisteriui Andrejui Melanjinui. Ir – voilà, šių dviejų mūsų publikai gerai pažįstamų menininkų kūrinys, baletas Žydrasis Dunojus – jau Vilniaus scenoje. Nauja A. Melanjino libreto redakcija nukelia mus į į XIX a. pabaigą, nuostabiai veržlų ir atradimų kupiną laiką, o žėrinti Johanno Strausso muzika ir meilės peripetijomis žavintis siužetas (su viena kita užuomina į paties valsų karaliaus biografijos motyvus) primena tikrą pasaką…